Autorius: katuliuke, priskirta Kita
Praeities jau nebėra. Jausmų, meilės nebėra. Viskas ištrinta. Dabar dabartis ir ateitis.
Dabartyje gyvenimas stoja, nemato tikslo eiti pirmyn, bet ateitis gina ir rodo kelią, kuria kryptimi eiti, kur dėti dar vieną žingsnį. Kovoju su blogom emocijom, su kartais dar atgimstančia praeitimi. Užgniaužiu viską savyje. Nebenoriu nieko iš praeities, sakiau jos nebėra. Tai ir neturi būti.
Mano gyvenime nebėra meilės, pasidaviau, atidaviau kažkam kitam, kuris galbūt bus laimingas, ne toks kaip aš. Tegul džiaugiasi laime, meile ir visais kitais malonumais. Aš jau atpratau nuo to ir man nebereikia.
Gyvenu. Svajoju. Sapnuoju. Džiaugiuosi gyvenimu, nors kartais ir aplanko liūdesys, bet esu laiminga. Viena, bet nesiskundžiu. Dievinu vasarą, jos naktis praleistas su draugais. Dievinu gyvenimą, kuriame yra ką veikti. Vieną dalyką iš gyvenimo išmokau, jog jis tęsiasi. Nesustoja, kai krenti žemyn, imi ir atsistoji, ir eini į priekį, nepasiduodi. Ir nesvarbu koks bebūtų gyvenimo kelias, tu gyveni.
Dabar gyveni dabartimi, o kas bus ateityje, tas bus.
Rodyk draugams
Komentarų nėra »
Autorius: katuliuke, priskirta Kita
Jausmas. Nebeliko iš jo nieko. Vis dar skauda tave prisiminus. Vis dar negaliu žiūrėti į tavo pusę, lyg nieko nebūtų buvę. Skauda. Prisiminimai, nebe tokie malonūs. Ir vėl kankina. Negaliu vis dar pamiršti tavęs.
Man skauda, nes žinau, jog niekada taip nemylėsiu, nejausiu, kaip tada, kai tu užvaldei mano širdį. Bet ir sudaužei ją be gailesčio. Kad tu žinotum, kaip man skaudėjo. Užvaldęs manąją širdį, išėjai.. Bet kodėl?
Kodėl sudaužei tą jausmą, kurį abu branginom?
Negalėjom gyventi vienas be kito. Bet dabar gyvenam. Na teisingiau, tu gyveni. Aš vis dar jaučiu tave, tavo šilumą. Negaliu ištrinti. Per daug sunku. Bet ateis diena, kai galėsiu gyventi be tavęs, be tavo artumo. Ir būsiu laiminga, bet be tavęs.
Rodyk draugams
Komentarų nėra »
Autorius: katuliuke, priskirta Kita
Ir vėl tu grįžai, kai baigiau pamiršti. Bet kodėl negaliu tavęs paleisti? Prie tavęs negaliu susivaldyti. Man gera šalia tavęs, bet deja tu ir vėl iškeliausi už daugybės tūkstančių kilometrų…
Bet aš kurį laiką gyvensiu tavimi, tavo prisiminimais, kol vėl pamiršiu, o tu ir vėl grįši man primindamas, kad negalim vienas be kito.
Negaliu atitraukti akių nuo tavęs. Negaliu ir vėl be tavęs būti. Ir vėl viskas sugrįžo. Tu sugrįžai į mano mintis. Prašau, nepaleisk mūsų jausmų vėjais, laikyk juos iki to, kol ir vėl grįši. Nereikia, kad viskas ir vėl baigtųsi, nes tu man suteiki jėgų ir vėl eiti pirmyn.
Netapk, mano klaida, mano praeitimi. Būk mano dabartis, mano ateitis ir aš būsiu tavo gyvenimu.
Viskas ir vėl gali priklausyti tik mums, todėl laikyk mūsų gyvenimus kartu, neišeik..
Tu ir Aš galime būti - Mes. Kitų nereikia, nes tu mano gyvenimo dalelė. Viskas priklauso nuo tavęs, ar ir toliau ja būsi.
Rodyk draugams
Komentarų nėra »
Autorius: katuliuke, priskirta Kita
Turi pamiršti, ištrinti viską. Jis to nevertas.
Nevertas, kad galvotum apie jį dieną iš dienos. Nevertas tavo jausmų, kuriuos, kaip skudurą išmetė ir iškeitė į kitos abejingumą. Nevertas tavo šypsenos, kuri buvo skirta tik jam, kad net sunkiausią akimirką ji padėtų. Šia šypsena tu teikei tik jam, bet pasiimk ją sau, dovanok visiems, o jis nebuvo vertas nė trupučio tavo šypsnio. Nevertas šilumos, kurią teikei nuolat. Stengeisi, kad jam netrūktų jos, bet veltui.
Nevertas tavo žvilgsnio. Vien tau žvilgtelėjus, jam būdavo lengviau. Suprasdavo kada pyksti, o kada nuoširdžiai žiūri. Nevertas tavo apkabinimų, tų šiltų, nuoširdžių iš meilės apkabinimų. Jis nesuprato, ką jie reiškia. Nevertas tavo rūpesčio, kurio buvo per daug. Jam to nereikėjo.
Jis nevertas nieko, ką tu jam gražaus davei. Jis nevertas tavo tyros meilės, kuri jam buvo tik laikinas žaislas. O tu jam atidavei visą savo meilę, kuria patikėjai ir jautei. Bet dabar pamiršk, ištrink, nes jis viso šito nebuvo vertas ir niekada nebus.
Rodyk draugams
Komentarų nėra »
Autorius: katuliuke, priskirta Kita
Nedrąsus žvilgsniai.Jis stebi Ją, Ji stebi Jį. Menkučiai prisilietimai, norint mašinoje pakeisti muziką.
Jis pamatęs Ją šypsosi, Ji pamačius Jį taip pat. Jai visada sakydavo, kad reikia šypsotis. Jis mokėdavo Jai visada pakelti nuotaiką, su Juo niekada nebūdavo liūdna. Jam parašius Ji džiaugiasi, nes pagalvoja apie dar vieną nuostabią dieną prasirašinėta su Juo. Jų naktiniai pokalbiai telefonu. Jis džiaugiasi galėdamas bendrauti su ja, išgirsti Jos balsą. Jie abu laimingi, bet atskirai.
Jam patinka Ji, Jai patinka Jis. Visi tai žino, įskyrus Juos. Ir visi stebisi, kodėl jie ne kartu. Visi mato, kad vienas kitą pamatę švyti, o paklausus kodėl jie tokie, atsako: nežinom. Visi žino, kad jie kažkada bus kartu, tokie laimingi, kaip dabar, o gal dar laimingesni. Tačiau tik tada, kai supras, jog vienas kitam patinka.
Rodyk draugams
Komentarų nėra »
Autorius: katuliuke, priskirta Kita
Tapai nereikalingas. Prisiminimai nebekankina. Nebeliko meilės, nes antrą kartą į tą patį š rankų nekišu. Gali atsiprašinėti, maldauti. Man giliai px. Aš laiminga, o kaip tu man vienodai.
Rodyk draugams
Komentarų nėra »
Autorius: katuliuke, priskirta Kita
Stebėdavaisi, kaip maža mergaitė galėdavo pakelti tiek skausmo tau išeinant, net to neparodydama.
Žinau, atrodydavo tau keista, kai net nemaldaudavau grįžti, tiesiog paleisdavau. Matyt, užaugau, matai?
Mažai mergaitei tapo nebereikalingi tie žmonės, kurie ją skaudindavo. Jai nebereikia vytis žmonių, kuriuos ji myli, jie tiesiog grįžta patys, kai būna per vėlu. Mažai mergaitei nebeartimas skausmas. Jai neskauda, ji gyvena. Deja, ši mergaitė suprato, jog yra svarbesnių dalykų už ašaras, už kito žmogaus bandymus susigrąžinti.
Ji nebeverkia, ji nuolatos nuoširdžiai šypsosi. Ji niekada negrįžta, iš kur išėjo pirmąjį kartą, ji palieka be šanso grįžti atgal. Ji džiaugiasi gyvenimu, ji laiminga, ji myli.
Matai? Užaugau ir tapau tokia, kokios niekada nebeturėsi. Niekada nebebus tavosios mažosios mergaitės, kuri kažkada tave mylėjo.
Rodyk draugams
Komentarų nėra »
Autorius: katuliuke, priskirta Kita
Grįžai tuomet, kai jau baigiau tave pamiršti, ištrinti šitą klaidą. Bet vėl tau prisilietus, švelniai apkabinus, buvau tavo vergė. Tu žinojai, kad man bus sunku tave pamiršti, per daug geras buvai su manimi.
Vienintelis jautei mano širdies plakimą, mano šilumą.
Bet kodėl grįžai, kai paleidau, sakiau baigta? Nejaugi, ir vėl mums laikas būti kartu. Abu žinojom tą kartą, jog esam vienas dėl kito pamišę, bet maniau, jog užmiršai.
Deja, pirmieji tavo žodžiai buvo: mes vienas dėl kito pamišę, nepaleisiu niekada ir tu nepaleisk, mažyt.
Tada sėdėjau apšalus tavojoje mašinoje, kurią be galo dievinu. Tu pasakei, kad viskas bus gerai, aš šalia. Ir tada pajutau tavo lūpas…
Dievaži, kaip man gera šalia tavęs. Prašau, bent dabar nedink iš manojo gyvenimo, kaip tą kartą.
- Nedingsiu, nes per daug man svarbi esi, mažyt.
Rodyk draugams
Komentarų nėra »
Autorius: katuliuke, priskirta Kita
Jeigu aš negaliu tavęs ištrinti, išmesti iš savo minčių, iš savo širdies. Ką man daryti?
Niekaip negaliu tavęs pamiršti. Kiekvienas žingsnis, kiekviena daina primena tave.
Tapau priklausoma nuo tavęs. Žinau, kad tau jau mano žodžiai nieko nebereiškia, bet aš vis dar kartosiu, kad tu mano mintyse, nes aš nemoku taip greitai ištrinti jausmų, nemoku.
Deja, atėjo ta diena, kai galiu sakyti, jog deja, bet ištryniau, pamiršau tave. Toks gyvenimas. Mano gyvenimas tavęs neužsilaikė. Pasakė: Gana. Taip, užtenka ir dabar nebereikia man tavęs, tavo jausmų. Yra kiti jausmai, kitas žmogus, kuris galbūt įvertins mano jausmus, mane, ko tu nesugebėjai.
Bet jeigu, kada nors norėsi grįžti, deja, bus per vėlu. Pats žinai, niekas negali grįžti, vieną kartą išėjęs. Deja, ir tu negalėsi. Viskas baigta. Mūsų gyvenimo istorija baigta. Pagaliau, esam skirtingi žmonės. Niekas mūsų nebesieja, nebėra žodžio mūsų. Beliko tik aš ir tu, du skirtingi žmonės, kurie kažkada buvo vienas dėl kito pamišę.
Rodyk draugams
Komentavo 2 »
Autorius: katuliuke, priskirta Kita
Aš niekada negalėsiu pamiršti tavo apkabinimų iki tam tikro momento, kai buvo gera kartu, bet laikui bėgant tu išsitrinsi iš mano gyvenimo. Tiesa sakant, reiktų pripažinti, niekada nenorėjau būti viena. Man visada reikėjo kažko, kad būtų šalia, kad apkabintų ir paguostų, kai sunku.
Bet iki šiol negaliu patikėti, kaip tu galėjai pamiršti tą jausmą, kuris buvo pats svarbiausias mums.
Bet Tu dabar jautiesi patenkintas, kad pats pirmas įskaudinai mane. Leidai kentėti, leidai tiesiog parduoti sielą velniui, nes kuo toliau, tuo labiau man ji nereikalinga.
Ar tu vienišas? Aš tikiuosi, jog taip. Ir net labai. Bet deja, aš nebe. Aš džiaugiuosi gyvenimu, mažuti. Esu laiminga ir be tavęs, bet tu buvai ir liksi vienas. Dėl manęs gali galvoti, ką nori, bet aš žinau, tu visada būsi vienišas, ir be manęs, ir be jos. Ir žinai ką, man visiškai nesvarbu. Tik duok man pagaliau ramybę, dink kuo greičiau iš mano gyvenimo ir akių. Ir būk vienas, netrukdyk man gyventi.
Rodyk draugams
Komentarų nėra »
|
Įrašų RSS srautas